Julius Caesar

Julius Caesar - Biografijos, CV, įžymūs žmonės

Julijus Cezaris buvo senovės politikas ir karvedys. Kilęs iš aristokratų šeimos ir brendęs neramiais laikais, kai Roma kovojo su savo provincijomis, o pačioje Romoje vyko karas tarp politinių frakcijų. Diktatorius Sula nugalėjo, ir Cezario gyvybei grėsė pavojus, nes dalis jo šeimos priklausė priešiškai politinei frakcijai, tačiau dėl motinos giminystės ryšių jis gavo malonę. Tuo metu jis prevenciškai pabėgo į Aziją, kur prisijungė prie romėnų armijos ir pasižymėjo karinėse bei diplomatinėse kovose.
Sula po kelerių metų atsisakė diktatūros, respublika buvo atkurta, ir Cezaris galėjo grįžti į Romą. Iš pradžių jis nesidomėjo politika, bet dirbo teisininku ir gynėju. Studijavo retoriką pas garsius filosofus, ir dėl savo oratorinių gebėjimų jo šlovė augo. Kelionės metu jį užpuolė ir įkalino piratai, kurie reikalavo išpirkos. Po paleidimo jis surinko laivyną, sugaudė piratus ir liepė juos nukryžiuoti. Romoje jis buvo išrinktas karo tribūnu ir kvestoriumi, taip Cezaris pradėjo politinę karjerą. Politinę galią jis panaudojo aštriai pasisakydamas prieš politinius oponentus, tačiau kartu veikė protingai ir patraukė į savo pusę žmones bei daug turtingų šeimų.
Jis gyveno prabangiai, dėl ko labai įsiskolino. Dėl politinės įtakos dalį skolų panaikino, tačiau galiausiai turėjo išvykti į Ispaniją. Ši romėnų provincija buvo dabartinės Ispanijos ir Portugalijos teritorijoje, ir Cezaris joje įrodė savo karinius ir strateginius gebėjimus. Dėl karo sėkmės jis įgijo populiarumą tarp kareivių, taip pat ir grobio, kurio dėka galėjo iš dalies apmokėti skolas. Po šio triumfo Cezaris buvo išrinktas konsulu, aukščiausiu Romos pareigūnu. Jam pavyko derėtis dėl sąjungos su Pompėju ir Krasu, todėl jis pašalino antrąjį konsulą Bibulą ir įkūrė vadinamąjį pirmąjį triumviratą. Cezaris tapo kelių provincijų valdytoju ir pirmiausia susitelkė į Galiją, kuri suteikė galimybę užkariauti teritorijas į šiaurę nuo provincijos. Cezaris užkariavo sistemingai ir pamažu užkariavo dabartinės Vokietijos ir Prancūzijos teritorijas. Romoje jo populiarumas sparčiai augo, nes šios teritorijos iki tol buvo neatrastos ir laukinės barbarų valdžioje. Jis pasiekė Reiną ir Temzę Britanijoje. Vėliau jam teko susidurti su keliais sukilimais, tačiau kiekvieną kartą juos sėkmingai numalšino, patraukė į savo pusę daugumą genčių ir gavo didžiulį grobį, kurio dėka tapo vienu turtingiausių romėnų. Iš šio laikotarpio kilęs garsus kūrinys „Užrašai apie Galų karą“.
Cezaris buvo užsiėmęs kovomis Galijoje. Tuo pasinaudojo jo priešininkai ir susivienijo, be to, jis prarado sąjungą su Pompėju, kuris tapo konsulu. Senatas įsakė išformuoti jo armiją ir uždraudė jam dar kartą kandidatuoti į konsulo pareigas. Cezaris atsisakė atiduoti kariuomenę, nes tai buvo vienintelė jo gynyba nuo ieškinio ir padėties praradimo. Vietoj to jis surinko legioną, išvyko į Romą ir pradėjo pilietinį karą. Kirsdamas pasienio upę Rubikoną, jis ištarė garsųjį posakį „Lošta, ką turėjau“. Jis žygiavo per imperiją, ir palaipsniui prie jo prisijungė vis daugiau kareivių ir politikų. Pompėjus pabėgo, o Cezaris likvidavo jo sąjungininkus. Jis kelis kartus buvo išrinktas konsulu, kol galiausiai buvo paskirtas diktatoriumi visam gyvenimui. Cezaris buvo valdžios viršūnėje ir stiprino asmenybės kultą, kurio dėka buvo vaizduojamas kaip nenugalimas ir pusdieviškas valdovas. Jis vykdė plačias reformas, kūrė naujas kolonijas ir suteikė pilietybę provincijų gyventojams, kad jie turėtų stipresnį ryšį su Roma. Jo auganti galia kėlė nerimą, dėl kurio kilo platus įtakingų politikų, ypač senatorių, sąmokslas. Jie pradėjo planuoti diktatoriaus pašalinimą. Viskas pasiekė kulminaciją, kai Cezaris buvo išviliotas į senatą ir nužudytas sutartos senatorių grupės.

Julius Caesar - pagrindiniai duomenys

Pasirinkite kitus žinomų žmonių vardus