Charles Dickens

Charles Dickens - Biografijos, CV, įžymūs žmonės

Charlesas Dickensas, pilnu vardu Charlesas Johnas Huffamas Dickensas, buvo anglų prozininkas.
Jo tėvas buvo karinio jūrų laivyno finansų administracijos pareigūnas, tačiau tiek tėvas, tiek motina buvo gana švaistūnai ir sunkiai išlaikė vidurinės klasės padėtį. Dickensas kilęs iš aštuonių vaikų, palyginti laimingą vaikystę praleido Chathame, Kento grafystėje, kur lankė mokyklą. Po to, kai tėvas buvo įkalintas dėl skolų, mažasis Charlesas (būdamas 12 metų) buvo priverstas pirmą kartą eiti į darbą, rado jį poliravimo fabrike. Paskui lankė vidurinę mokyklą, dirbo advokato raštininku (puikiai mokėjo stenografiją), toliau mokėsi. Jo karjera progresavo nuo teismo raštininko iki parlamento reporterio ir žurnalisto. Kurį laiką atrodė, kad jis taps aktoriumi, bet paskui vis dėlto visapusiškai įsitvirtino literatūroje. 1836 m. vedė Catherine Hogarth, santuoka ilgai buvo laiminga ir iš jos gimė 9 vaikai. Nors Dickensas buvo mylintis vyras ir tėvas, su vaikais elgėsi griežtai. Po 22 metų įvyko skyrybos. Be rašymo, jis dalyvavo viešajame gyvenime, mėgėjiškai vaidino teatre, užsiėmė spiritizmu, bet taip pat domėjosi geologija ir paleontologija, mėgo vaikštinėti po Londoną, apie kurį turėjo neįtikėtinų žinių. Jis taip pat keliavo po Jungtines Valstijas ir Kanadą. Tačiau privačiai jis būdavo konfliktiškas, savęs gailintis ir kartais net isteriškas.
Vieni iš jo pirmųjų reikšmingesnių kūrinių yra „Pickwicko klubo kronika“ (1937), tai romanas, kuris iš pradžių atsirado iš nuosekliai žurnaluose publikuojamų novelių, turi humoristinių bruožų ir pasakoja apie pono Pickwicko ir jo tarno Samo Wellerio (kuris kartais lyginamas su Sancho Panza) keliones. Kitas romanas buvo garsusis „Oliveris Tvistas“, kuris remiasi autoriaus vaikyste, pasakoja apie skurdų berniuką iš našlaičių prieglaudos, kurį plėšikų gauja išnaudoja savo tikslams. Berniuką galiausiai išgelbsti turtinga šeima, jis įgyja padėtį ir pinigus, o nusikaltėliai nubaudžiami. Tiek to meto, tiek dabartinė kritika šį romaną labiausiai kritikuoja už sentimentalų idealizavimą – ypač Oliverio gelbėtojų. „Antikvaro krautuvėlė“ taip pat gali būti laikoma autoriaus gyvenimo patirčių atspindžiu. Londono antikvariato parduotuvės savininkas, viena vertus, myli savo anūkę Nell, antra vertus, negali suvaldyti savo potraukio lošimams. Neapmokėtos paskolos iš lupikautojo priverčia jį palikti Londoną su anūke. „Amerikos pastabos“ atsirado būtent iš jo kelionės po Jungtines Valstijas – atidus skaitytojas jose ras tiek susižavėjimą tenykšte demokratija, tiek ir jos trūkumų kritiką. Alegorinė novelė yra „Kalėdų giesmė“, kuri vėlgi pasakoja apie lupikautoją, kuris yra godus ir piktas, bet kai Kalėdų išvakarėse jam pasirodo trys dvasios, kurios įspėja jį apie jo ateities likimą, lupikautojas galiausiai pasitaiso. Romantizuotais autobiografiniais bruožais pasižymintis romanas yra „Deividas Koperfildas“, kuriame rasime puikiai sukomponuotas siužeto linijas, tobulai išplėtotus charakterių tipus, sudėtingesnę siužeto struktūrą ir pirmą kartą Dickenso kūriniuose panaudotą pirmojo asmens pasakojimą. Ir romanas „Mažoji Dorita“ iš dalies remiasi autoriaus patirtimis, mergaitė auga skolininkų kalėjime, potom tačiau įgyja turtą, meilę ir laimę. „Didieji lūkesčiai“ yra paskutinis baigtas romanas, kuriame pasirodo vargšas berniukas Pipas, kuris iš pradžių patiria viltį dėl finansinio atlygio už pagalbą bėgantiems nusikaltėliams, patenka į aukštąją visuomenę, turtingai veda, bet galiausiai praranda iliuzijas, nes turtingi žmonės automatiškai nereiškia geresnių žmonių. Nepabaigtas romanas liko „Mūsų bendras draugas“.
Dickensas mirė kitą dieną po to, kai jį ištiko insultas, ir yra palaidotas Vestminsterio abatijoje. Iki šių dienų jis pripažįstamas vienu didžiausių realistinių rašytojų ir vadinamojo Viktorijos laikų romano kūrėju.

Charles Dickens - pagrindiniai duomenys

Pasirinkite kitus žinomų žmonių vardus